- utėlynė
- utėlỹnė sf. (2) 1. žr. utėlynas: Atsigulė utėlỹnėj Ds. Pasidžiaugsi šiton utėlỹnėn atitekėjus Ds. Utėlynė buvo pirmiau, daba švariai žmonys gyvena Krž. 2. prk. gausiai priaugusi, prižėlusi vieta: Kada aš tokią utėlỹnę nuutinėsu, viena varputė DūnŽ. 3. scom. J.Jabl utėlius.
Dictionary of the Lithuanian Language.